fbpx

Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen

Julianas Assange’as: nusikaltėlis ar kankinys, tapęs spaudos laisvės simboliu?
Politika/Užsienyje

Julianas Assange’as: nusikaltėlis ar kankinys, tapęs spaudos laisvės simboliu?

By Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen / 1 liepos, 2021

Tiriamosios žurnalistikos organizacijos „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange’ui liepos 3 d. sueina penkiasdešimt metų. Deja, švęsti šio jubiliejaus jis negali, nes jau dveji metai yra kalinamas griežtojo režimo Belmaršo kalėjime Jungtinėje Karalystėje. Jeigu Didžiosios Britanijos teismas patenkins JAV prašymą išduoti Assange’ą, o Amerika jį pripažins kaltu pagal visus jam pareikštus kaltinimus „šnipinėjimu“, jam gresia 175 metai kalėjimo. Tad liepos 3 d. jo gimtadienį protestais paminės jo šeima bei nesuskaičiuojama daugybė rėmėjų visame pasaulyje. Tarp jų – ir DiEM25 grupė Lietuvoje kartu su bendraminčiais: Gegužės 1-osios profesine sąjunga, „Momentum Vilnius“ bei už žodžio laisvę kovojusia ir iš mokyklos dėl to beveik išmesta „Giljožinių“ komanda.

Camgirl patirtis: nuo emocinės paramos iki socialinės stigmos
Darbo istorijos/Interviu/Redakcija rekomenduoja

Camgirl patirtis: nuo emocinės paramos iki socialinės stigmos

By Benediktas Gelūnas / 20 birželio, 2021

Viena iš pastaraisiais metais stipriai išpopuliarėjusių seksualinio darbo formų – gyvos, interaktyvios transliacijos internetu (angl. sex cams arba camwork). Šio darbo ypatybė – tai, kad juo užsiimti gali iš principo bet kas iš savo namų (nors daug šalių, kaip ir Lietuvoje, tai gali būti nelegalu). Toks padidėjęs seksualinio darbo prieinamumas dar labiau skatina svarstyti jo asmeninę ir socialinę reikšmę. Apie tai ir daugiau kviečiame skaityti interviu su būtent iš gyvų transliacijų paskutinius trejus metus užsidirbančia Izabele (vardas pakeistas). 

Kapitalistinis Marko Fisherio realizmas – „juodoji piliulė“ ar vilties manifestas?
Knygų klubas/Redakcija rekomenduoja/Teorija

Kapitalistinis Marko Fisherio realizmas – „juodoji piliulė“ ar vilties manifestas?

By Linartas Tuomas / 13 birželio, 2021

Tai išties aktualus ir vertingas veikalas, kuris jau nuo 2009 m. kelia bangas pasauliniu mastu ir vis dar yra gausiai aptarinėjamas, nes užduoda sunkiasvorį klausimą – nejau alternatyva kapitalizmui neegzistuoja? Žinant knygos pasisekimą ir neblėstantį populiarumą, lietuviškai ji būtų galėjusi pasirodyti ir gerokai anksčiau, bet tai nieko pernelyg nekeičia – prabėgus dvylikai metų leidinio pavadinime užduodamas klausimas vis dar meta ilgą šešėlį, o per šį laiką padėtis pakito toli gražu ne taip, kaip mums norėtųsi.

Laurynas Šedvydis: Kai pabėgėlius naudoja kaip ginklą
Komentarai/Lietuvoje/Migracija

Laurynas Šedvydis: Kai pabėgėlius naudoja kaip ginklą

By Laurynas Šedvydis / 13 birželio, 2021

Čia peršasi analogija su ta pačia Baltarusija. Pastaruosius porą metų Seime svarstoma labai daug įstatymų, susijusių su bandymais iš Baltarusijos persivilioti daugiausiai IT sektoriaus įmones. Šioms įmonėms siūlomos lengvatinės migracijos sąlygos ir vis mažesni reikalavimai perkeliamam kapitalui. Taigi, mes esam visiškai atviri tiems, kas turi, o tuos, kurie neturi, mes esame pasiryžę uždaryti ilgam. Argumentuojama, turbūt, kad mes nesame atviri „nešvarioms žmonijos masėms“, bet esam atviri sėdmaišiams ir eurams.

Pasipriešinimo balsai iš Lenkijos: kova prieš „turtų ir altoriaus“ sąjungą
Feminizmas ir LGBT+/Klausymui/Teorija/Užsienyje

Pasipriešinimo balsai iš Lenkijos: kova prieš „turtų ir altoriaus“ sąjungą

By Jurgis Valiukevičius / 8 sausio, 2021

„Tai buvo protestas moterų, kurios iki šiol niekados nebuvo įsitraukusios į politinį gyvenimą ir neturėjo ryžto garsiai išsakyti savo nuomonės“[1] – taip 2016 m. vykusius Juoduosius protestus prisimena viena iš aktyvisčių iš mažo miestelio pietų Lenkijoje. Prieš keturis metus Lenkijoje kilęs pasipriešinimas naujiems abortų draudimams nustebino protestų dalyvių gausa, o taip pat aktyviu regioninių miestelių gyventojų įsitraukimu. Šiandien galima sakyti, kad 2016-ieji buvo tik įžanga – po šių metų spalio 22 d. priimto Konstitucinio teismo išaiškinimo prasidėję protestai peraugo į pilną visuotinį pasipriešinimą. Spalio 30-ąją Varšuvoje į gatves išėjo daugiau nei 100 tūkst. žmonių, per sekančias savaites protestai įvyko daugiau nei keturiuose šimtuose miestelių. 

Svarbūs kaip centai: (ne)gyvenimas iš minimalaus atlyginimo
Darbo istorijos/Ekonomika/Klausymui

Svarbūs kaip centai: (ne)gyvenimas iš minimalaus atlyginimo

By Benediktas Gelūnas, Barbara Ehrenreich / 17 gruodžio, 2020

Kaip įmanoma išgyventi iš minimalaus atlyginimo? Toks klausimas kilo amerikiečių žurnalistei Barbarai Ehrenreich, kai 1996-aisiais JAV buvo priimta socialinės apsaugos reforma, smarkiai apribojanti pašalpas daugeliui bedarbių. Žurnalistė nusprendė atlikti eksperimentą ir savo kailiu patirti darbo klasės kasdienybę. Ji tris kartus po vieną mėnesį dirbo mažiausiai apmokamus darbus ir bandė pragyventi tik iš gaunamo atlyginimo, nesinaudodama jokiais kitais asmeniniais ištekliais, išskyrus savo mašiną.

Profsąjungų nominacijos: kandidatai į 2020 m. „Blogiausio darbdavio“ apdovanojimus
Ekonomika/Klausymui/Lietuvoje

Profsąjungų nominacijos: kandidatai į 2020 m. „Blogiausio darbdavio“ apdovanojimus

By G1PS, LPSK / 13 gruodžio, 2020

„Niekada nepraleiskite progos pasinaudoti gera krize!“ – tariamai sakė Winstonas Churchillis. Ši citata daliai Lietuvos darbdavių 2020 m., per koronaviruso pandemiją, tapo kelrode žvaigžde. Nors kai kas gal ir tikėjosi, kad milijonus ir milijardus vartantys verslai padės šaliai išgyventi vieną rimčiausių sveikatos krizių, nemažai darbdavių rado itin kūrybiškų būdų to nedaryti, o per krizę išlaikyti arba padidinti savo pelną, perkeliant ekonominę naštą ant savo darbuotojų ir valstybės pečių.

Apie baltojo Tapino aklumą, arba kodėl rasizmas Lietuvoje yra rimta problema
Klausymui/Lietuvoje/Migracija

Apie baltojo Tapino aklumą, arba kodėl rasizmas Lietuvoje yra rimta problema

By Vuk Vukotić / 1 gruodžio, 2020

„Ar, kuriant „gerąjį“ lenkų tautybės žmogų, nėra automatiškai sukuriamas ir „blogasis“? Akivaizdu, kokie žmonės yra blogi, už LLRA-KŠS balsuojantys lenkai – neišsilavinę, lietuvių kalbos nevaldantys, Lietuvos valstybė jiems nemiela, jie atsisako lietuviškos žiniasklaidos ir mieliau vartoja rusišką, jaučia nostalgiją Sovietų Sąjungai, nedalyvauja demokratijos procese. Trumpai tariant – „neintegruoti“.