Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba tapo bene dažniausiai kritikuojama institucija, simbolizuojančia tarptautinės teisės bejėgiškumą nuolatinės jos narės agresijos akivaizdoje. Rusijos Federacija iki šiol sėkmingai blokuoja rezoliucijas, reikalaujančias, kad Kremlius stabdytų karinius veiksmus ir atitrauktų karius iš Ukrainos, o jos nuolatinis atstovas Vasilijus Nebenzia naudojasi Saugumo Tarybos vis dar suteikiama platforma dezinformacijai apie „neonacius Ukrainoje“ ir Kijevo „karines biologines programas“ skleisti.
Svyruojant Jungtinių Tautų reputacijai, nenuolatinė Saugumo Tarybos narė Kenija netikėtai tapo ryškiausia JT Chartijos principų gynėja. Karo išvakarėse Kenijos atstovas Martinas Kimani išreiškė tvirtą nepritarimą Rusijos Federacijos sprendimui pripažinti Ukrainos Donecko ir Luhansko regionus nepriklausomomis valstybėmis ir suteikė netikėtą diplomatinį palaikymą Ukrainos teritoriniam vientisumui. Kenijos ambasadoriaus pareiškimas emocingai sutiktas visame pasaulyje, juo tūkstančius kartų dalintasi socialiniuose tinkluose, o patį pareiškimą jau galima rasti internetiniuose istorinių kalbų archyvuose.
Pirmąjį karo Ukrainoje mėnesį tarptautinė žiniasklaida daug dėmesio skyrė globaliems ekonominiams šio karo aspektams, pavyzdžiui, Afrikos šalių priklausomybei nuo ukrainietiškų ir rusiškų grūdų importo. Naujienų sraute Kenijos ambasadoriaus pareiškimas išsiskiria politiniu toliaregiškumu. Lygindamas ukrainiečių patiriamą didžiosios Rytų kaimynės spaudimą su Afrikos šalių pokolonijine istorija, Kimani perspėja apie imperinės nostalgijos pavojų, iškilusį kiekvienai mažai valstybei tiek Rytų Europoje, tiek Afrikoje. Pasak jo, Rusijai rengiantis karui su Ukraina, daugiašaliu sutarimu grįsta tarptautinė tvarka „guli mirties patale“. Elegantiškas ir įtaigus, šis tekstas primena, kad valstybės, susikūrusios ar atkurtos griūvant imperijoms visame pasaulyje, privalo aiškiai pasisakyti už JT Chartijos principų, tarptautinių sutarčių laikymąsi ir konfliktų sprendimą taikiais tarptautinių organizacijų suteikiamais būdais. Alternatyva, sufleruoja Kimani, tėra viena – „stipresniojo“ teise grįsti tarptautiniai santykiai.
Kenijos atstovo pareiškimas ne vienam komentatoriui suteikia viltį, kad Saugumo Taryba gali prasmingai prisidėti prie karinės agresijos užkardymo, jei ne padėdama nuolatinėms narėms susitarti, tai bent suteikdama galimybę tarptautinėje arenoje principingai veikti mažosioms valstybėms. Ambasadoriaus Kimani pareiškimas – puikus pavyzdys, kaip turėtume kalbėti apie karą Ukrainoje, jei norime būti išgirsti už mūsų regiono ribų ir siekti, kad būtų nutraukti karo veiksmai.
Martin Kimani
Pareiškimas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos neeilinėje sesijoje dėl padėties Ukrainoje
2022 m. vasario 22 d., Jungtinių Tautų būstinė, Niujorkas
Ačiū, pone Pirmininke. Dėkoju Generalinio Sekretoriaus Pavaduotojai Rosemary DiCarlo už situacijos apžvalgą.
Šiąnakt mes susitinkame ant didelio konflikto Ukrainoje slenksčio. Diplomatija, kurią mes skatinome vasario 17 dieną, patiria nesėkmę. Teritorinis Ukrainos vientisumas ir suverenumas pažeistas. Jungtinių Tautų Chartija nepaliaujamų galingųjų išpuolių akivaizdoje toliau netenka savo prasmės. Jos pagarbiai šaukiasi tos pačios šalys, kurios progai pasitaikius nuo jos nusisuka, siekdamos tikslų, visiškai priešingų tarptautinei taikai ir saugumui.
Pastarųjų dviejų susitikimų, skirtų padėčiai Ukrainoje ir Rusijos Federacijos pajėgų telkimui, metu Kenija kvietė suteikti diplomatijai galimybę. Į mūsų raginimus nebuvo atsižvelgta ir, dar svarbiau, Chartijos reikalavimas valstybėms spręsti tarptautinius nesutarimus taikiomis priemonėmis, kad tarptautinei taikai, saugumui ir teisingumui nebūtų sukeltas pavojus, buvo esmingai pažeistas.
Šiandien prieš teritorinį Ukrainos vientisumą ir politinę nepriklausomybę grasinama jėgos panaudojimu. Kenija didžiai susirūpinusi dėl Rusijos Federacijos pareiškimo dėl Ukrainos Donecko ir Luhansko regionų pripažinimo nepriklausomomis valstybėmis. Mūsų įsitikinimu, šie veiksmai ir pareiškimas pažeidžia Ukrainos teritorinį vientisumą.
Mes neneigiame, kad šiuose regionuose gali egzistuoti rimtų saugumo problemų. Bet jos negali pateisinti šiandien įvykusio šių regionų pripažinimo nepriklausomomis valstybėmis – ne tuomet, kai yra prieinamos ir veikia diplomatinės iniciatyvos, galinčios pasiūlyti taikius sprendimus.
Pone Pirmininke, ši situacija primena Kenijos istoriją. Kenija, kaip ir beveik visos Afrikos šalys, gimė griūvant imperijai. Ne mes nubrėžėme savo sienas. Jos buvo nubraižytos tolimuose kolonijiniuose metropoliuose Londone, Paryžiuje ir Lisabonoje, nekreipiant dėmesio į istorines tautas, perskeltas perpus.
Šiandien skirtingose kiekvienos Afrikos šalies sienos pusėse gyvena mūsų tautiečiai, su kuriais sieja gilūs istoriniai, kultūriniai ir kalbiniai saitai. Jei nepriklausomybės aušroje būtume pasirinkę siekti valstybių, paremtų etniniu, kultūriniu ar kalbiniu homogeniškumu, praėjus dešimtmečiams vis dar kariautume kruvinus karus.
Vietoj to mes sutarėme, kad pripažinsime paveldėtas sienas, bet taip pat sieksime žemyninės politinės, ekonominės ir teisinės integracijos. Mes pasirinkome žvelgti pirmyn į didybę, lig tol nepažintą nė vienai iš mūsų daugybės šalių ir tautų, o ne formuoti nacijas, kurios su pavojinga nostalgija vis žvilgčiotų atgal į praeitį. Mes pasirinkome vadovautis Afrikos vienybės organizacijos taisyklėmis ir Jungtinių Tautų Chartija ne todėl, kad buvome patenkinti savo sienomis, bet todėl, kad norėjome kažko tauresnio, sukurto taikoje.
Mes įsitikinę, kad visos valstybės, susikūrusios sugriuvus ar atsitraukus imperijoms, turi daugybę žmonių, trokštančių susijungimo su žmonėmis kaimyninėse šalyse. Tai normalu ir suprantama. Juk kas nenori prisijungti prie savo brolių ir seserų ir kartu siekti bendrų tikslų?
Nepaisant to, Kenija nepritaria šio troškimo siekimui pasitelkiant jėgą. Iš mirusių imperijų pelenų turime pakilti, nepanirdami atgal į naujas dominavimo ir priespaudos formas.
Mes atmetėme bet kokį iredentizmą ir ekspansionizmą, taip pat grįstą rasiniu, etniniu, religiniu ar kultūriniu pagrindu. Mes tai vėl atmetame šiandien. Kenija išreiškia didelį susirūpinimą ir prieštaravimą Donecko ir Luhansko pripažinimui nepriklausomomis valstybėmis.
Mes taip pat smerkiame galingųjų valstybių, įskaitant šios Saugumo Tarybos narių, polinkį pastaraisiais dešimtmečiais be skrupulų pažeidinėti tarptautinę teisę.
Daugiašališkumu grįsta tarptautinė tvarka šiąnakt guli mirties patale. Užpulta šiandien, taip pat kaip kitų galingų valstybių netolimoje praeityje. Mes raginame šalis nares paremti Generalinį Sekretorių prašant jo sutelkti mus visus ginti daugiašališkumo principus. Mes taip pat raginame jį panaudoti savo įtaką tarpininkaujant ir padėti suinteresuotoms šalims išspręsti šią situaciją taikiomis priemonėmis.
Leiskite man pabaigti, pone Pirmininke, patvirtinant Kenijos pagarbą Ukrainos teritoriniam vientisumui, apibrėžtam tarptautiniu lygiu pripažintų jos sienų.
Ačiū.
Patiko straipsnis? Galite padėkoti čia
Parengė ir vertė Žilvinas Švedkauskas
(Afrikos tyrimų ir konsultacijų centras „AfriKo“)
Viršelio nuotrauka – Lev Radin/Pacific Press/Shutterstock
Tekstas pirmą kartą publikuotas 2022 m. balandžio 1 d. „Šiaurės Atėnuose“