fbpx

Demokratija

4 politikos principai kovoje su autokratija ir fašizmu
Politika

4 politikos principai kovoje su autokratija ir fašizmu

By Li Andersson / 24 liepos, 2025

Li Andersson yra Suomijos politikė, šiuo metu užimanti Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pirmininkės poziciją. Nuo 2019 iki 2023 m. ji ėjo Suomijos švietimo ministrės pareigas ir buvo ilgametė Kairiųjų aljanso pirmininkė. EP rinkimuose 2024 m. Li surinko daugiausiai balsų iš visų kandidatų Suomijoje.

Šią kalbą Li Andersson perskaitė šiemet birželį Portugalijoje vykusiame Left-Green Alliance (Kairiųjų–žaliųjų aljanso) kongrese. Šis aljansas įkurtas septynių Europos politinių partijų, tarp kurių Podemos (Ispanija) ir Razem (Lenkija). Aljansas siekia kurti atsvarą radikalios dešinės jėgoms ir burtis aplink alternatyvią Europos Sąjungos viziją, iškeliant į priekį socialinio teisingumo ir ekologinės darnos siekius.

Europos (dešiniųjų) Sąjunga: kur dingo centristai?
Aktualu/Nacionalizmas/Politika

Europos (dešiniųjų) Sąjunga: kur dingo centristai?

By Rokas Keršys / 29 sausio, 2024

„Čia verta prisiminti Hannah Arendt kritiką tapatybės instrumentalizavimui politiniams tikslams. Būtent tuo užsiima radikalūs dešinieji – jie populistiškai manipuliuoja liaudies samprata, pagal poreikius „savus“ prilygindami baltajai rasei ar Vakarų civilizacijai. Vienas tokių identiteto ribų manipuliacijos pavyzdžių – femonacionalizmas, kai vietinių moterų reprodukcines teises varžyti siekiantys nacionalistai stoja ginti „vakarietiškos lyčių lygybės“ nuo musulmonų migrantų. Todėl tautinių valstybių tvarka visada liks imli civilizacijų susidūrimo mitams. Žiūrint per šią prizmę, tautinis liberalas nedaug kuo skiriasi nuo kraštutinės dešinės populisto – pastarasis viso labo yra ne tokia mandagi, radikalesnė pirmesniojo išraiška. “

Pabėgėliai ir „pabėgėliai“, arba Vieniems – užuojauta, kitiems – naktys miške
Lietuvoje/Migracija/Politika

Pabėgėliai ir „pabėgėliai“, arba Vieniems – užuojauta, kitiems – naktys miške

By Robertas Krisikaitis / 30 kovo, 2022

Vienas kertinių argumentų, kuriuo pernai mėtėsi valdžia, buvo tai, jog Lietuva nepajėgi priimti tiek migrantų, kiek jų pateko į mūsų šalį per Baltarusiją. Tiesa, jų pateko vos apie 4000, o dabar mūsų valdžios institucijos laisvai svaidosi gerokai didesniais skaičiais – esą turime būti pasiruošę priimti ir virš 20 000 ukrainiečių karo pabėgėlių. Visos kalbos apie visišką valstybės „negalėjimą“ migrantų krizės akivaizdoje dabar atrodo kaip piktas pokštas. Atrodo, kai reikia, valstybė gali. Klausimas, kodėl pernai „nereikėjo“?

Neramumai Kazachstane: spalvotoji revoliucija ar darbo klasės sukilimas?
Politika/Užsienyje

Neramumai Kazachstane: spalvotoji revoliucija ar darbo klasės sukilimas?

By Zanovo-media, Justina Karaliūtė / 14 vasario, 2022

Kazachstanas iš tiesų sukūrė žaliavų gavyba pagrįsto kapitalizmo modelį. Valstybės gyventojai susiduria su daugybe socialinių problemų, egzistuoja didžiulė socialinė stratifikacija. „Vidurinioji klasė“ sugriauta, realios ekonomikos sektorius sunaikintas. Dėl didelių korupcijos mastų BVP pasiskirstęs itin netolygiai. Neoliberalios reformos visiškai panaikino socialinę apsaugą. Labiausiai tikėtina, kad transnacionalinių korporacijų atstovai paskaičiavo, jog naftos verslų išlaikymui reikia 5 milijonų žmonių, todėl visa daugiau nei 18 milijonų siekianti Kazachstano populiacija yra tiesiog per didelė. Dėl šių priežasčių dabar vykstantys protestai daugeliu atžvilgių yra antikolonijiniai.