Ar išlaisvins Europa Ukrainą nuo skolų naštos?

Ukrainos įsiskolinimai ES, Pasaulio bankui, Tarptautiniam valiutos fondui ir kitoms institucijoms šiuo metu siekia 125 mlrd. JAV dolerių. Palūkanoms, skolų padengimui ir administravimui 2020 m. Ukraina išleido 18 mlrd. JAV dolerių – tai sudaro daugiau nei 11% šalies BVP. Palyginimui, tais pačiais metais gynybai Ukraina skyrė 4% nuo BVP.

Ukrainos organizacija „Socialinis judėjimas“ (Соціальний рух) skelbia, kad, prasidėjus karui ir smarkiai išaugus išlaidoms ginkluotei bei sveikatos apsaugai, tokia skolų našta tapo visiškai nebepakeliama. Be to, vienai skurdžiausių Europos šalių Pasaulio bankas ir TVF paskolas teikė su sąlyga, kad bus mažinamos viešosios išlaidos. Tokios ekonominės politikos pasekmės vykstant karui itin skaudžios: šalies ligoninėse trūksta įrangos ir darbuotojų, karo ištikti žmonės dar greičiau klimpsta į skurdą.

Prašymą nurašyti skolas palaiko ir didžiausios Ukrainos profesinės sąjungos, vienijančios daugiau nei 5 mln. darbuotojų visoje šalyje. Jos pabrėžia, kad toks žingsnis būtų reikšmingas ne tik padedant Ukrainai gintis nuo užpuolikų, bet ir ateityje, po karo, atstatant nuniokotą šalies infrastruktūrą.

Lenkijos kairiųjų partija „Razem“, prisijungusi prie iniciatyvos, Ukrainos skolų klausimą ketina kelti Europos Centrinio Banko valdyboje. „Razem“ ketina reikalauti, kad ECB perimtų Ukrainos skolų administravimą bei jo kaštus, ir imtųsi svarstyti jų visišką nurašymą.

Prie iniciatyvos prisijungė ir Lietuvos organizacijos. Gegužės 1-osios profesinė sąjunga ir Kairiųjų aljansas parengė peticiją Lietuvos Europos Parlamento nariams, Finansų ministerijai bei Europos Komisijai, kurią jau pasirašė ir nemažai viešųjų asmenų bei akademikų. Peticiją remia ir GPB redkolegija.

Mūsų tikslas – iki kovo 13-osios surinkti 10 tūkst. parašų, kurie bus įteikti Finansų ministrei prieš kovo 14-ąją vyksiantį euro grupės susirinkimą Briuselyje. Susipažinti su peticija ir ją pasirašyti galite spausdami čia.

Nuotraukoje – aukų gelbėjimas iš subombarduoto savivaldybės pastato Charkive. Pavel Dorogoi / AP

Patiko straipsnis? Paspauskit mygtuką