DOKUMENTIKA | „Važiuojam į priekį“ – pasakojimas apie sustojusį viešąjį transportą
2022-ieji metai pasibaigė džiugia žinia – Vilniaus viešojo transporto darbuotojai pasiekė istorinę pergalę. Po dvejus
2022-ieji metai pasibaigė džiugia žinia – Vilniaus viešojo transporto darbuotojai pasiekė istorinę pergalę. Po dvejus
Lietuvoje streikas – retas svečias. Kokie iššūkiai kyla rengiant streiką? Ką galėtų daryti kairieji politikai, kad darbuotojams būtų lengviau organizuotis ir kolektyviai derėtis dėl savo darbo sąlygų gerinimo? GPB kviečia į diskusiją su trijų profesinių sąjungų lyderiais, kurie ir kurios organizavo streikus per pastaruosius penkerius metus.
„Jei anksčiau per Libiją atkeliavę pacientai man sakydavo „taip, ten bloga vieta, daug chaoso, bet suktis įmanoma“, tai dabar klausytis jų pasakojimų būna nepakeliama. Ir taip yra todėl, kad buvo sukurta smurtinė migruojančių asmenų kontrolės sistema.“
Štai jums ir eiblizmas – nenuvalytuose laiptuose, neapgalvotame pastato projekte, nepaslaugiuose darbuotojuose ir kreivuose aplinkinių žvilgsniuose: „Ko čia šitam išvis prisireikė?“ Nesinori idealizuoti kurios nors šalies ar miesto, tačiau Berlyne pirmąkart pamačiau žmones vežimėliuose klube. Vilniuje neteko. Ir tikriausiai nėra taip, kad nė viena(s) lietuvis ar lietuvė su judėjimo negalia tiesiog natūraliai nenori lankytis pasilinksminimo vietose.
Islamo režimas į protestus reagavo kaip visada – smurtu. Beveik 300 žuvusių, šimtai sužeistųjų ir suimtųjų, bet protestuotojų dvasia atrodo nenugalima. Gatvėse ir socialiniuose tinkluose matome masinį solidarumą, psichologinį atsparumą susidūrus su mirtimi ir bendrą viltį. Tuo šiandienos protestai labai skiriasi nuo ankstesniųjų. Ir taip smarkiai, kad kai kurie stebėtojai įvykius Irane įvardija kaip naująją revoliuciją.
„Klasių kova visgi egzistuoja, bet šiuo metu kovoja mano, turtingųjų klasė, ir mes laimime“, – investuotojas Warrenas Buffettas
Atsimenu, teko dalyvauti Kaunas PRIDE proteste, jų pagrindinis šūkis buvo „Mes esame visur!“ Norėtųsi taip pasakyti ir apie neįgaliuosius: „Mes esame visur, ne tik namuose užsidarę.“ Į panašius LGBT šūkius dalis visuomenės sureagavo neigiamai, netgi pasitiko su keiksmais, svaidydami kiaušinius. Kaip visuomenė sureaguotų, jei neįgalieji pareikalautų jiems priklausančių teisių?
Kol vyko teismai, o Lietuvoje buvo įvesta nepaprastoji padėtis, VVT darbuotojai protestavo prie Vilniaus miesto savivaldybės, buvo užėmę VVT įmonės patalpas ir galiausiai, teismams pasibaigus, šių metų spalio 3 d. buvo pasiryžę neįlipti į autobusus ir troleibusus. Visai priartėjus streiko dienai, savivaldybė ir įmonė staiga panoro derėtis ir streikas buvo atidėtas. Apie visa tai – pirmojoje GPB audio dokumentikoje.
„Aš, kaip ir daugelis kitų fašizmo tyrėjų, tokių kaip Levas Trockis, Karlas Polanyi ar Hannah Arendt, suvokiu fašizmą visiškai kitu požiūriu. Šie autoriai matė fašizmą ne kaip visuomenės mobilizacijos, o kaip visuomenės atomizacijos rezultatą, jos susiskaidymą į privatų ekonominį gyvenimą. Būtent taip putinizmas, jeigu jį galime apibrėžti kaip naują fašizmo formą, išnyra iš neoliberalios socialinės transformacijos, kuri įvyko per pastaruosius dešimtmečius.“
Diskutuoti su kai kuriais (daugiausia) Vakarų kairės atstovais gali būti labai sunku. Kai kurios jų pozicijos nuvilia. Kitos atrodo veidmainiškos ar ciniškos. Kai kurios pozicijos, mano supratimu, toli gražu neatitinka kairiųjų principų. Šios nuostatos ne visada išreiškiamos tiesiogiai, todėl noriu trumpai panagrinėti kai kurias paslėptas žinutes, kuriomis grindžiamos daugybės kairiųjų pozicijos.