2020 m. liepos 11 d. Vilniuje įvyko pirmosios Vilnius Pride eitynės, į jas susirinko daugiau nei 500 žmonių, kurie su triukšmu užtvindė Gedimino prospektą. Šios solidarumo su LGBTQ+ bendruomene eitynės prisideda prie įvairių kitų Lietuvos LGBTQ+ bendruomenės kovų prieš diskriminaciją ir smurtą, už solidarumą, matomumą ir lygias teises.
Biopolitinė galia ne tik formuoja mūsų kūnus nuo pat gimimo (o tiesą sakant, dar prieš gimimą), ji yra absorbuojama mūsų kūnų, ji tampa mūsų kūnais. Nebeįmanoma atskirti mūsų troškimų, jausmų, aistrų, fiziologinių procesų nuo juos lemiančio galios režimo. Todėl nei tapatybė, nei kūnas, nei konfliktas tarp jų, nei jų darna nėra nei įgimta, nei pasirinkta.
Mūsų šiandien daug! Minime istoriškai reikšmingą įvykį moterų išsilaisvinimo kontekste – pirmąjį didelį protestą už moterų teises Lietuvoje. 1918 m. vasario 17 d., kitą dieną po to, kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos, Kaune įvyko pirmoji moterų protesto akcija.
Apibendrinant, dabartinė ekonominė sistema, kuri „moksliniuose“ pagrindimuose save laiko egalitarine, kelia būtinybę atkurti įtikimą socialistinę radikalių visuomeninių pokyčių koncepciją. Man atrodo, kad išeitis slypi kolektyvinės antikapitalistinės jėgos kūrime aplink revoliucinius, taigi, ir feministinius, reikalavimus.
Lyčių mokslininkės Eszter Kovats ir Aniko Gregor vertina politikų požiūrio į lyčių studijas raidą Vengrijoje ir, mūsų nuomone, pasisako už Rytų Europos feminisčių siekį, kuris prieš nagrinėdamas lyčių kovą šeimose, pirma siekia užtikrinti galimybę moterims naudotis socialinėmis paslaugomis.
Šiame interviu pateikiama feministinė antikolonijinė perspektyva apie perversmą Bolivijoje. Į Argentinos rašytojos feministės Claudia’os Korol paruoštus klausimus atsako Bolivijos feministė Adriana Guzmán – aktyvistė, kilusi iš vietinės aimarų tautos. Šis interviu pirmiausiai pasirodė ispanų kalba puslapyje Pagina/12*. Matt Ginsberg-Jaeckle išvertė šį interviu į anglų kalbą portalui „Truthout“*.
Kol populiarusis ir matomiausias Lietuvos feminizmas be perstojo atsiverinėja, kaip „savo braižo ieškantis“ ir „besigryninantis“ kaleidoskopas, nuo ryžtingų sprendimų ir veiksmų nuolatos užlaikomas begaliniais pusfabrikatinių diskusijų procesais, atsiranda rimtesnių ir pakankamai toli siekiančių vietinių proveržių. Nors įvykis ambicingas, idėjiškai koncentruotas, turintis reiklią bei kryptingą funkciją ir nenusiteikęs leistis į tam tikrus kompromisus, bet: ar sutelkta žinių ir pažinčių gausa nuties planus tolimesnėms didesnio mastelio iniciatyvoms?
![Konferencijos belaukiant: 2018 m. Rytų Europos feminisčių susirinkimo atgarsiai [EN]](https://gpb.lt/wp-content/uploads/2019/09/logofem3-720x380.jpg)
2018 m. rugpjūčio 24–26 d. Kaune vykęs Rytų Europos feminisčių susirinkimas subūrė apie tris dešimtis feminisčių iš įvairių Rytų Europos kontekstų, turinčių tiek akademinės, tiek aktyvistinės patirties. Šio susirinkimo tikslas buvo užmegzti glaudesnius santykius ir geriau palaikyti ryšius tarp feminisčių post-socialistinėse šalyse, suprasti regionines lyčių politikos tendencijas ir parengti pasipriešinimo strategijas augančiai dešiniosios politikos bangai regione ir pasaulyje.
Žiniasklaidos ir viešosios erdvės akivaizdoje, šių metų Pasididžiavimo mėnuo turbūt ne praėjo, o veikiau – praūžė. Turbūt pirmą kartą didelė dalis LGBTQ* bendruomenės ir jos heteroseksualios aplinkos leido eitynes laikyti švente. Tačiau nemažai bendruomenės narių jaučia, jog švęsti be realių įstatyminių pokyčių per 15 metų – nei šis, nei tas. Dar kiti, užimantys kairesnes politines pozicijas, teigia, jog pasididžiavimas turi būti švenčiamas, kai lygybė ateis į visų gyvenimus, nepriklausomai nuo klasės, tautybės, lyties, o ne tik seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.
Artėja pirmasis rugpjūčio savaitgalis. Nuostabus metas. Mūsų visų mylimas ir lauktas queer-feministinis festivalis SapfoFest sugrįžta. Ir mes tikimės, kad tu būsi ten!
It’s the beginning of August. Exciting times. Our worlds’ loved queer-feminist festival, SapfoFest, is back already this weekend. And we hope you will be there!
