fbpx

Karolis Dambrauskas

Politinis ekonomistas Jeffrey Sommersas: apie infliaciją Baltijos šalyse, turtingų močiučių apsaugą ir ES taisyklių nesilaikymą

Politinis ekonomistas Jeffrey Sommersas: apie infliaciją Baltijos šalyse, turtingų močiučių apsaugą ir ES taisyklių nesilaikymą

Dar vienas turto mokesčių poveikis – mažesnės būsto kainos. Kiekviena šeima, kiekvienas namų ūkis turi tam tikrą pinigų sumą būstui – tiek, kiek turi, ir ne daugiau. Kažkas tuos pinigus gaus. Jie arba atiteks valstybei, iš dalies per mokesčius, ir bus panaudoti vaikų darželiams, sveikatos, krašto apsaugai, keliams tiesti, visiems tiems dalykams, kurie iš tikrųjų yra produktyvūs ir padeda žmonėms bei ekonomikai. Arba jie gali atitekti bankams. Sumažėjus NT mokesčiui, būsto kaina kyla, nes lieka daugiau pinigų NT įsigyti. Bankams tai patinka, nes tai reiškia didesnes paskolas, didesnius komisinius ir didesnius skolos aptarnavimo mokėjimus. Bankų ir NT sektoriaus atstovai tvirtina, kad tai blogas sumanymas, nes reikia apginti močiutę.

Political Economist Jeffrey Sommers: on Baltic Inflation, Protecting Rich Grannies and Bending EU Fiscal Rules

Political Economist Jeffrey Sommers: on Baltic Inflation, Protecting Rich Grannies and Bending EU Fiscal Rules

But the other thing that property taxes do is take housing prices down. Every family, every household has a certain amount of money for housing – that’s the money they have for it and they won’t have more. And somebody is going to get that money. It’s either going to the state, in part through taxation, and will be used for kindergartens, healthcare, national defense, paving roads, all these things that are actually productive and help people and the economy. Or it can go to banks. As the property tax goes down, the housing price goes up because there’s more money available for the purchase of a property. Banks love that, because that means larger mortgages, larger fees, larger commissions and more debt service payments. The argument that you’ll get from the banks and the real estate sector as to why this is a bad idea is that they’re protecting grandma.

Pragyvenimo krizė Vidurio ir Rytų Europoje: apžvalga

Pragyvenimo krizė Vidurio ir Rytų Europoje: apžvalga

Reakcija į pragyvenimo krizę susijusi su kultūrinėmis, politinėmis ir ekonominėmis Centrinės ir Rytų Europos ypatybėmis: žemu tarpusavio pasitikėjimo lygiu, organizavimosi tradicijų stoka ir sudėtingais santykiais su profesinėmis sąjungomis (kurios visada yra gynybinėse pozicijose). Tačiau pastaruoju metu pasitaikė precedento neturinčių sėkmės istorijų sujungiant aplinkosaugos klausimus su profesinių sąjungų reikalavimais. Viešasis diskursas pamažu pereina nuo antikomunistinės retorikos prie kaltinimų oligarchams, nors kažkokių esminių pokyčių dar nepasiekta. Tuo tarpu kraštutiniai dešinieji kelia ambicingesnius reikalavimus ir užgrobia kairiąją-progresyviąją darbotvarkę.

Cost-of-Living Crisis in Central and Eastern Europe: an Overview

Cost-of-Living Crisis in Central and Eastern Europe: an Overview

Reaction to the cost-of-living crisis runs into cultural, political and economic specificities of CEE: low levels of trust between people, lack of organising tradition, and difficult relationships with trade unions (which are always on the defensive). However, recently, there have been unprecedented successes in linking environmental issues to demands of trade unions. Public discourse is slowly shifting from anti-communist rhetoric to blaming oligarchs, although any major change is yet to come. On the other hand, trade unions are weak and are used to very low demands. Meanwhile, the far-right raises more ambitious demands (e.g., energy to everyone and good relations with Russia to secure the gas supply) and hijacks the left/progressive agenda.

Yanis Varoufakis: kodėl neįmanomas toks dalykas, kaip elektros energijos rinka

Yanis Varoufakis: kodėl neįmanomas toks dalykas, kaip elektros energijos rinka

Jei visa tai skamba sudėtingai, tai todėl, kad visa ir buvo sumanyta taip, jog skambėtų sudėtingai. Viskas tam, kad Europos piliečiai nesuprastų, jog yra apgaudinėjami net ir tada, kai nėra krizės. Geras to įrodymas – nuo privatizacijos įgyvendinimo skirtumas tarp vidutinės kilovatvalandės gamybos sąnaudų ir mažmeninės kainos išaugo trigubai. Todėl neverta tikėti tais, kurie jums sako, kad problema niekaip nesusijusi su sistema, ir kad problemos šakinis – didėjančios gamybos sąnaudos. Taip, gamybos sąnaudos auga, nes didėja gamtinių dujų kaina, tačiau karas Ukrainoje niekaip nepaaiškina didėjančių įmonių pelno maržų.

GPB tema iki Naujųjų – energetika

GPB tema iki Naujųjų – energetika

Kaip atrodo elektros rinkos liberalizacija, žvelgiant energetikos sektoriaus darbuotojų akimis? Iš ko susideda elektros, dujų ir šildymo kainos? Kokie yra ideologiniai elektros rinkos liberalizacijos principai? Kur ir kodėl apskritai toks energijos biržos procesas buvo sugalvotas? Kaip aukštų komunalinių paslaugų kainų problemą sprendžia kitos šalys? Ar rinkos principais grįstas energetikos sektorius – geriausias vaistas nuo aukštų sąskaitų? Iki pat žiemos švenčių ieškosime atsakymų į šiuos ir kitus klausimus.

Idėja Lietuvai – Didžioji žalioji Lietuvos siena

Idėja Lietuvai – Didžioji žalioji Lietuvos siena

DŽLS padės spręsti ir pensininkų skurdo problemą. Kaip žinia, mėgstamiausia Lietuvos senolių laisvalaikio veikla – uogavimas ir grybavimas, tad DŽLS taps klestinčia sidabrinės ekonomikos zona ir šalies ekonominio vystymosi varikliu. Išklausę Ekonomikos ir inovacijų ministerijos organizuojamus verslumo kursus, šie sidabriniai startuoliai (olderpreneurs) savo surinktas ekologiškas gėrybes internetinėmis platformomis tieks ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos bei Taivano rinkoms. Augs ekonomika, trauksis išlaikytinių kultūra ir Sodros išlaidos.

Sprogęs elektros rinkos liberalizavimo perlas

Sprogęs elektros rinkos liberalizavimo perlas

Panašu, kad valdžios atstovų komunikacija skirta tik ištikimiausiems konservatorių rinkėjams, kurių ryšys su partija yra kaip kai kurių tikinčiųjų su Katalikų bažnyčia: kai kuriems tikintiesiems gera ir nekritikuotina ji lieka net ir po daugybinių pedofilijos skandalų. Sprogus šitam elektros tiekimo perlui, vyriausybės atstovai kaltino ne tik privatininkus ir su jais sutartis sudariusius gyventojus, bet ir prieš tai valdžioje buvusius politikus (ir tikrai ne be pagrindo!), kad pro jų rankose laikytus valdžios tinklus praslydo tokie nepatikimi ir nerimti rinkos žaidėjai kaip „Perlas“.

Ką galime padaryti dėl Ukrainos?

Ką galime padaryti dėl Ukrainos?

Kaip kairieji mes, žinoma, norime taikos. Tačiau kokios taikos mes norime? Ar taikos sau, t.y. kad tik niekas mūsų nekliudytų, ar jos siekiame ir kitiems? Kitaip tariant, kas gi turėtų gyventi taikoje? Ar agresorius irgi jos nusipelnė? Ar taika – tai gyvenimas su kiek mažiau siautėjančiu agresoriumi, ar apskritai be jo? Ar taika tėra ne-karo būsena, ar tai būvis, kuriame pasikartosiančios agresijos tikimybė sumažinta kiek tik įmanoma? Galiausiai, kas kalba apie taiką? Ar šiandien garsiai [gal net „rėksmingai“?] bereikalaujantieji taikos kuo nors rizikuoja lyginant su tais, kurie įvertindami visą padėties sumautumą kukliai taikos tikisi? Karo Ukrainoje kontekste akivaizdu, kad taikos neturi būti siekiama bet kokia kaina. Ir juo labiau ne teisingumo kaina.

Ar „Žalgirio“ direktorius atskaitingas kauniečiams?

Ar „Žalgirio“ direktorius atskaitingas kauniečiams?

Kauniečiai suneša penktadalį Pauliaus Motiejūno klubo biudžeto – 2 mln. eurų. Situacija keista, nes, nors Kaunas prisideda prie „Žalgirio“ veiklos finansiškai, miestas neturi jokio balso priimant sprendimus. Visgi galbūt atėjo laikas ne tik tyliai „remti“, bet ir pareikalauti klubo vadovo atsakomybės už „istorinius“ šio sezono pasiekimus. Juolab, kad ne tik sirgaliams ir miestui reikia „Žalgirio“, bet ir, ką gerai žino pinigėlį skaičiuoti mokantis Motiejūnas, „Žalgiriui“ reikia finansų ir areną užpildančių sirgalių. Juk be jų komanda yra tik brangiai apmokamų sportininkų rinkinys.