Šio straipsnio garso įrašo galite klausyti čia:
Nepaisant visų jos trūkumų, ši Konstitucija, vertinant ją rusiškojo-prūsiškojo-austriškojo barbarizmo kontekste, atrodo kaip vienintelis laisvės kūrinys, kurį Rytų Europa kada nors sukūrė pati. Ją sukūrė išimtinai privilegijuotoji klasė – bajorija. Pasaulio istorija nežino kito tokio kilmingujų kilnumo pavyzdžio. – Karlas Marxas
Mėnesio pradžioje grupė Seimo narių pasiūlė vietoje Gegužės 1-osios – Tarptautinės darbo dienos – šventine skelbti Gegužės 3-ąją – 1791 m. Abiejų Tautų Respublikoje priimtos pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje dieną.
Iniciatyvos autorių teigimu, Lietuvoje Gegužės 1-osios šventimo tradicijos nėra susiformavusios, todėl jos galima atsisakyti. Siūlydami vietoj Tarptautinės darbo dienos minėti Gegužės 3-ąją, iniciatoriai teigė: „Nepaisant sudėtingų to meto aplinkybių, Konstitucija paskatino pirmąsias reformų užuomazgas ir pažangą, įkūnijo siekį modernizuoti valstybę, atsispirti užsienio įtakai ir išsaugoti nepriklausomybę.“
Darbo kodekso pataisą teikė konservatoriai Emanuelis Zingeris, Žygimantas Pavilionis, Valdas Rakutis, Laurynas Kasčiūnas, Paulė Kuzmickienė. Šią iniciatyvą palaikė ir progresyvia prisistatančios Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius.
Ši konservatorių ir Raskevičiaus iniciatyva keista keletu aspektų. Pirmiausia, netiesa, kad Lietuvoje Gegužės 1-osios šventimo tradicijos nėra susiformavusios. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, Gegužės 1-oji Lietuvoje turi gilesnes šventimo tradicijas nei Gegužės 3-oji. Susikūrus nepriklausomai Lietuvai, tarpukariu Tarptautinė darbo diena, greta Vasario 16-osios, buvo viena pirmųjų nedarbo dienomis paskelbtų valstybinių švenčių (žr. iliustraciją).
Iliustracijų šaltinis: Kauno muziejus
Antra, iniciatyvos autoriai pateikė gan keistus argumentus už Gegužės 3-osios įtraukimą į šventinių datų sąrašą. Pažanga ir valstybės modernizacija, atsispyrimas užsienio įtakai ir siekis išsaugoti nepriklausomybę yra tikrai svarbu, kalbant apie Lenkijoje-Lietuvoje priimtą Gegužės 3-osios Konstituciją. Tačiau ši Apšvietos principais grįsta Konstitucija pirmiausia reikšminga kaip tradicinę luominę santvarką griovęs ir individualią laisvę eiliniams visuomenės nariams nešęs projektas. Sėkmingas Konstitucijos projekto įgyvendinimas būtų leidęs perlaužti stuburą savo galių ir laisvių atsisakyti nelinkusiems konservatyviems, antireformatoriškai ir promaskvėniškai nusiteikusiems stambiesiems Respublikos žemvaldžiams.
Marxo bendražygis Friedrichas Engelsas savo laiku yra taip apibūdinęs 1791 m. Konstitucijos reikšmę:
1791 m. Konstitucija rodo, kad jau tada lenkai aiškiai suprato, jog jų nepriklausomybė užsienio reikaluose neatsiejama nuo aristokratijos nuvertimo ir agrarinės reformos šalyje. Didžiosios agrarinės šalys tarp Baltijos ir Juodosios jūrų gali išsivaduoti iš patriarchalinės feodalinės barbarybės tik per agrarinę revoliuciją, paversiančią valstiečius, kurie yra baudžiauninkai arba privalo dirbti priverstinius darbus, laisvais žemės savininkais, revoliuciją, kuri būtų panaši į 1789 m. Prancūzijos revoliuciją kaime. Tai – lenkų tautos nuopelnas, kad ji pirmoji iš visų savo kaimyninių žemdirbiškų šalių tai paskelbė.
Revoliucingų socialinių-politinių pokyčių minėtos Seimo iniciatyvos autoriai nemini. Veikiausiai sąmoningai, nes šie konservatyvūs politiniai veikėjai gerai žino, kad tiek Gegužės 3-oji, tiek Gegužės 1-oji yra tiek pat „raudonos“ datos. Vienos jų šiek tiek nepabalinus ir neperinterpretavus, bus sunku jas supriešinti. Na, o Raskevičiui tiesiog turbūt taip svarbu rasti palaikymą partnerystės įstatymui, kad visaip bando įsiteikti idėjiniams oponentams valdančiojoje koalicijoje. Net jei tai reiškia ėjimą prieš dirbančių (LGBTQ+) žmonių interesus.
Gegužės 3-osios Konstitucija išties yra vienas kilniausių laisvės kūrinių, kada nors sukurtų mūsiškėje Europos dalyje. Juo pagrįstai gali didžiuotis visi kairieji ir darbo žmonės, visa visuomenė. Nors šiandien Konstitucijos diena yra žymiai didesnė šventė Lenkijoje, nevertėtų pamiršti, kad anuomet dauguma LDK pavietų seimelių netgi aktyviau negu Lenkijoje pasisakė už Konstitucijos priėmimą. LDK visuomenė gana greitai ir entuziastingai priėmė šitą dokumentą kaip savo. Vilniaus miestiečiai, praėjus metams po Konstitucijos priėmimo, deklaravo pasiryžimą už ją paaukoti savo turtą ir gyvybę. Tai taip pat buvo pirmasis politinis dokumentas, išverstas į lietuvių kalbą.
Gegužės 3-iosios Konstitucijos rankraštis lietuvių kalba „Prowa Pastanawita treczio dieno moios, 1791 miatu. Pastanawims Rondaus“
Neseniai Konstitucijos tekstą buvo galima pamatyti Konstitucijai skirtoje parodoje Valdovų rūmuose. Parodos aprašyme buvo nurodyta, kad parodą globojo Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda ir Andrzejus Duda. Pamenu, kaip tuomet stebėjausi: „Konstitucija – reakcingų politikų globoje!“ Nieko naujo – dešinieji mėgsta savintis darbininkų darbo vaisius ar jiems brangius dalykus.
Tad nepalikime šio reikalo ramybėje. Išties, verta pritarti konservatorių siūlymui įtraukti Gegužės 3-ąją į šventinių datų sąrašą. Tik ne išbraukiant iš jo Tarptautinę darbo dieną, o papildant ją dar viena data. Švęskime ir minėkime abi šias dienas!
Patiko straipsnis? Galite mus paremti čia
4 Komentarai apie “Karlas Marxas ir Gegužės 3-osios Lenkijos-Lietuvos Konstitucija”