Europa pagaliau pripažino, kad skaitmeninių platformų darbuotojai neužsiima „individualia veikla“

Šio straipsnio garso įrašo galite klausyti čia:

Kartais pokyčiai atsiranda netikėtose vietose. Europos Komisija – nerenkama technokratų institucija, rengianti ES teisės aktus – negarsėja kaip darbuotojų draugė. ES komisarus ir jų komandų narius dažniau pamatysi geriant kavą su lobistais, nei bendraujant su darbo klasės atstovais.

Vis dėlto pernai gruodį EK pasiūlė tai, kas gali būti laikoma darbuotojams palankiausia pastarųjų metų reforma – direktyvą platforminio darbo reguliavimui. Dažnai nesąžiningai laikomi laisvai samdomais, dabar platformų darbuotojai bus laikomi įdarbintais, taigi, gaus daugumai Europos darbuotojų įprastas teises. Taip pat žadama įvesti naujas teises, susijusias su algoritmais grįstu darbo valdymu.

Ši direktyva neatsirado tik iš viršaus – ji iškilo ir iš vis augančio platformų darbuotojų judėjimo bei kapitalistų klasės, nesutariančios, kaip reaguoti į skaitmeninių darbo platformų atsiradimą.

Pergalė kairei ir profesinėms sąjungoms

Gruodį pristatyta direktyva nėra tobula. Lyginant su versija, praeitą lapkritį siūlyta Leïlos Chaibi („France Insoumise“ („Maištingoji Prancūzija“) partijos narės Europos Parlamente ir šios direktyvos kampanijos lyderės), Komisijos siūlymas turi gan reikšmingų trūkumų. Kaip pabrėžia mokslininkai ir profesinių sąjungų atstovai, jame neužsimenama apie platformų atsakomybių vengimą naudojant subrangovus, taip pat nėra pakankamai aiškios darbuotojų kolektyvinių derybų teisės.

Nepaisant to, daugumą pagrindinių kairiųjų ir profesinių sąjungų reikalavimų ši direktyva išpildo. Kaip po paskelbimo sakė Europos transporto darbuotojų federacijos atstovė Livia Spera: ,,Tai turbūt vienas iš nedaugelio EK pasiūlymų per pastaruosius dešimt metų, kuris įsiklausė į profesinių sąjungų nuomonę.“

Svarbiausia tai, kad Komisija aiškiai apibrėžia platformų darbuotojų darbo statusą, nepaisant to, kas minima kompanijų sąlygose. Dabar pačios kompanijos turės bylinėtis teisme, norėdamos įrodyti, kad yra kitaip, o ne darbuotojai ar profesinės sąjungos.

Net tokios paprastos idėjos pasiūlymas yra žingsnis į priekį. ,,Uber“ vairuotojai, ,,Wolt“ kurjeriai ir ,,Care.com“ samdomi slaugytojai jau ilgą laiką neturi užtikrintų darbo teisių, tokių kaip minimali alga, pensija, atostoginiai bei apsauga nuo neteisėto atleidimo – viskas dėl neteisingo jų laikymo laisvai samdomais. Panašu, kad tokie laikai greitai baigsis.

Be to, platformų darbuotojams nusimato svarbių naujų teisių ties algoritminiu darbo valdymu. Darbuotojai turės teisę žinoti, kokius duomenis apie juos kaupia kompanijos ir ar jais remiantis priimami sprendimai, turintys įtakos jų darbui. Yra ir reikalavimas paaiškinti, pagal ką priimami tokie sprendimai, kaip darbo užmokesčio kitimas ar grafiko sudarymas, bei teisė reikalauti persvarstyti tokį sprendimą, jei darbuotojai su juo nesutinka, taip pat darbuotojams ir profsąjungoms suteikiama prieiga prie informacijos, būtinos suprasti algoritmo pokyčiams.

Be abejo, dauguma šių teisių lieka ribotos. Pavyzdžiui, profesinės sąjungos reikalavo nepriklausomo tarpininkavimo sprendžiant konfliktus dėl algoritminių sprendimų, o ne platformų reguliuojamų persvarstymų. Nepaisant to, šie pasiūlymai rodo progresą, palyginus su dabartiniais nereguliuojamais ,,Laukiniais Vakarais“. Algoritmai platformų darbuotojams yra kaip juodoji dėžė – jie negauna jokios informacijos, kaip ir kodėl kinta jų pagrindiniai darbo aspektai. Taip pat nėra jokių būdų kreiptis į žmogų, jei darbuotojas turi nusiskundimų ar buvo atleistas ,,robotui nusprendus“.

Jei darbuotojai ir jų atstovai galės suprasti algoritminius sprendimus ir turės mechanizmą, kuris algoritmų prižiūrėtojus padarys atsakingus už tuos sprendimus, atsiras galimybė darbuotojų galiai stipriai augti.

Kapitalistai nesutaria

Joks direktyvos pasiūlymas neva naujoviškai platformų ekonomikai nėra itin novatoriškas. ,,Uber“, ,,Wolt“ ir kitos kompanijos jau kurį laiką apsiėjo derindamos XXI a. technologijas su XIX a. darbo standartais, o šios reformos siekia tiesiog sustabdyti tai, ką darbo teisės ekspertai Antonio Aloisi ir Valerio De Stefano vadina ,,platformų išskirtinumu“.

Kaip teigė Europos profesinių sąjungų konfederacijos sekretorius Ludovicas Voet, direktyva ,,tiesiog užtikrina, kad darbuotojai dabar turės tokias teises, kaip apmokamos atostogos ir ligos išmokos, kurias kiti darbuotojai jau turi beveik visą šimtmetį.“

Nepaisant šio pasiekimo kuklumo, nereiktų nuvertinti jo politinės svarbos. Komisija, kuri dažniausiai bando pasivyti vietines valdžias ties socialine politika, netikėtai tapo šio judėjimo lydere: nė viena Europos vyriausybė dar nėra priartėjusi prie tokio siūlymo reguliuoti darbą platformose.

Kaip savo atsakyme į pasiūlymo paskelbimą teigė „France Insoumise“ europarlamentarė Chaibi: ,,Nėra įprasta, kad socialinė pergalė kyla iš Europos Komisijos, tad, manau, tai yra istoriškai svarbu.“ Kyla natūralus klausimas – kodėl tai įvyko?

Pirmiausia, nenuginčijama aplinkybė šioms reformoms yra augantis platformų darbuotojų judėjimas – organizavimasis į sąjungas ir teisių reikalavimas streikais ir protestais. Vien šiemet matėme nepriklausomų streikų bangą Berlyno prekių išvežiojimo platformoje ,,Gorillas“, didelį ir pergalingą maisto vežiotojų streiką Graikijoje ir vieną pirmųjų ,,chaltūros ekonomikos“ (angl. gig economy) streikų, suorganizuotą didelės tradicinės profsąjungos Barselonoje.

Šis judėjimas spalį susirinko Briuselyje, kad pasauliniame forume ,,Alternatives to Uberisation“ („Uberizacijos alternatyvos“) išreikštų savo nuomonę tiesiai Europos Komisijai, įskaitant ir protestą prie Komisijos būstinės bei susitikimą su Europos komisaru Nicolas Schmitu, atsakingu už darbo vietas ir socialines teises.

,,Kai atsivėrė galimybė pasikalbėti su komisaru Schmitu, buvo svarbu paminėti, kad jį stebi ne tik „Uber“, bet ir darbuotojai’’, – sakė Chaibi po direktyvos paskelbimo. ,,Manau, tai buvo labai svarbu jėgų pusiausvyrai ir pergalei.“

Antra, Europos kapitalistų klasė yra susiskaldžiusi ties šiuo klausimu. Dauguma įmonių, veikiančių labiau tradiciniais verslo modeliais, visai nėra patenkintos, atsidūrusios nepalankioje konkurencinėje aplinkoje bei turėdamos mokėti visus darbdaviui priklausančius mokesčius, kurių platformos išvengia. Europos Komisija įvertino, kad direktyva platformoms gali kainuoti 4,5 milijardo eurų dėl didesnių darbo sąnaudų bei įdarbinimo mokesčių.

Komisaras Schmitas itin pabrėžė šią detalę direktyvos pristatymo metu: ,,Yra ir ekonominis argumentas ties lygių sąlygų nustatymu: kodėl kai kurios įmonės neturėtų laikytis tų pačių socialinių standartų, kaip tos, su kuriomis jos konkuruoja ne platformų ekonomikoje?“

Žurnalisto paprašytas atsakyti į „BusinessEurope“ (didžiausia įmonių lobistų grupė Briuselyje) kritiką, Schmitas sakė: ,,Tai suteikia lygias sąlygas, tai yra būtent tai, ko jie prašė.“ Daliai Europos kapitalo direktyva buvo būtina priemonė siekiant sutramdyti palankesnio teisinio reguliavimo ieškančias skaitmenines darbo platformas.

Verta paminėti, kad Ispanijoje, kur anksčiau šiemet buvo pristatytas ,,kurjerių įstatymas“ , suteikiantis kurjeriams darbuotojų statusą, dėl panašaus skilimo tarp kapitalistų Ispanijos verslo organizacijų konfederacija (CEOE) palaikė įstatymą, o didžiausia Ispanijos maisto išvežiojimo platforma ,,Glovo“ paliko CEOE ir įkūrė ultradešiniąją alternatyvą.

Galima tikėtis, kad tokie atsiskyrimai tarp senojo ir naujojo kapitalo tik stiprės, nes darbo suskaitmeninimas tampa vis įprastesnis visame žemyne.

Galutinė priežastis yra besikeičianti politinė aplinka. Vos prieš Olafo Scholzo tapimą pirmuoju Vokietijos kancleriu socialdemokratu nuo 2005 m., jo Darbo ministras bei jo kolegos iš Ispanijos, Portugalijos ir Belgijos pasirašė laišką Europos Komisijai, kuriame prašė nesušvelnintos direktyvos.

Šis politinis spaudimas iš naujos jėgos Berlyne bei faktas, kad net centro dešinės parlamentarai prisidėjo prie kairės inicijuojamo Europos Parlamento rezoliucijos dėl įdarbinimo statuso platformose – 525 balsai ,,už“ ir 39 ,,prieš“ – reiškė, kad nebeliko tiek daug politinės erdvės palaikyti skaitmenines platformas.

Kas dabar?

Kitas būtinas žingsnis, kad darbo platformose direktyva taptų įstatymu, yra gauti ES Tarybos, sudarytos iš visų dvidešimt septynių ES valstybių ar vyriausybių vadovų, pritarimą. Sausio 1-ąją tarybai ėmė vadovauti Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris ištikimai palaiko platformas, tad kliūčių direktyvai dar gali pasitaikyti.

Gilios platformų lobistų kišenės taip pat bus pasitelktos, siekiant direktyvą sušvelninti kiek tik įmanoma, ir laikas jų pusėje – direktyva ES nebus patvirtinta iki 2024, gal net 2025 m.

Nepaisant to, vien tokios direktyvos paskelbimas keičia politinę dinamiką Europos sostinėse. Jau dabar kai kurie iš tų penkių ministrų, palaikiusių griežtą direktyvą, spaudžiami nelaukti jos patvirtinimo iš Briuselio ir imti ją taikyti valstybiniu mastu dabar.

O kaip dėl Didžiosios Britanijos, kuri nebesitaiko prie ES darbo įstatymų? Didžiosios Britanijos valdžia reagavo į direktyvą gindama ,,trečiosios šalies statuso“ sistemą, mėgstamą platformų ir suteikiančią jų darbuotojams kai kurias teises, bet ne visas, sakydama, kad ,,tai išlaiko teisingą balansą tarp ekonomikai reikalingo lankstumo ir darbuotojų apsaugos.“ Tačiau Profesinių sąjungų kongresas atsakė kitaip, teigdamas, kad ,,jei ES darbuotojai įgauna galią ir teises, to pat turėtų tikėtis ir darbuotojai čia.“

,,Chaltūros ekonomikos“ modelis jau dabar Britanijoje patiria daug spaudimo po Aukščiausiojo Teismo nuosprendžio vasarį, kad ,,Uber“ vairuotojai yra darbuotojai. Gruodį priimtas Londono Aukštojo Teismo verdiktas buvo dar vienas smūgis platformoms – buvo nuspręsta, kad platforma, o ne vairuotojas turi sudaryti sutartį su keleiviais. GMB profesinė sąjunga dabar ruošiasi susitikti teisme su ,,Bolt“, ,,Uber’’ konkurente, jei vairuotojai nebus pradėti įdarbinti tiesiogiai.

Visos Europos vyriausybes spaudžia judėjimas, siekiantis panaikinti fiktyvią individualią veiklą. Tai yra būtinas žingsnis stiprinant platformų darbuotojų galią ir priešinantis bandymams apeiti darbo teisę.

Versta iš „Jacobin“. Vertė Meda Kaunaitė. Viršelio nuotrauka – Liesa Johannssen-Koppitz / Bloomberg