fbpx

Lietuvoje

Energetikoje negalima aklai pasikliauti vien tik laisvosios rinkos dėsniais
Energetika/Interviu/Lietuvoje

Energetikoje negalima aklai pasikliauti vien tik laisvosios rinkos dėsniais

By Dalia Jakutavičė, Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen / 21 spalio, 2022

Pirmo būtinumo ar gyvybiškai būtinų prekių ir paslaugų tiekėjų veikla turėtų būti griežtai prižiūrima ir ne privataus verslo rankose. Kai prekė yra tokia, be kurios negali apsieiti nė vienas žmogus, kyla didžiulė pagunda pasipelnyti. Mūsų atveju galimai taip ir atsitiko – elektros perpardavinėtojai neatsispyrė šiai pagundai, ir tai prisidėjo prie stiprios pasipiktinimo bangos ir socialinio neteisingumo jausmo, paplitusio tarp gyventojų.

Sprogęs elektros rinkos liberalizavimo perlas
Energetika/Lietuvoje

Sprogęs elektros rinkos liberalizavimo perlas

By Karolis Dambrauskas, Justina Karaliūtė / 9 spalio, 2022

Panašu, kad valdžios atstovų komunikacija skirta tik ištikimiausiems konservatorių rinkėjams, kurių ryšys su partija yra kaip kai kurių tikinčiųjų su Katalikų bažnyčia: kai kuriems tikintiesiems gera ir nekritikuotina ji lieka net ir po daugybinių pedofilijos skandalų. Sprogus šitam elektros tiekimo perlui, vyriausybės atstovai kaltino ne tik privatininkus ir su jais sutartis sudariusius gyventojus, bet ir prieš tai valdžioje buvusius politikus (ir tikrai ne be pagrindo!), kad pro jų rankose laikytus valdžios tinklus praslydo tokie nepatikimi ir nerimti rinkos žaidėjai kaip „Perlas“.

Ką įdomaus bus galima išgirsti Kombinate 2022?
Lietuvoje

Ką įdomaus bus galima išgirsti Kombinate 2022?

By Jurgis Valiukevičius / 3 rugpjūčio, 2022

Jeigu domina kairioji filosofija ir politinės idėjos, miegojimas palapinėje nekelia mirtinos alergijos arba tiesiog mėgstate festivalius, kuriuose galima ne tik pašokti, bet ir šį bei tą prasmingo sužinoti – „Kombinatas“ yra vertas jūsų dėmesio. Tai – kairiųjų idėjų festivalis, šiais metais sutrauksiantis dalyvių ne tik iš Lietuvos, bet ir kaimyninių Rytų Europos valstybių.

Ar „Žalgirio“ direktorius atskaitingas kauniečiams?
Komentarai/Lietuvoje

Ar „Žalgirio“ direktorius atskaitingas kauniečiams?

By Karolis Dambrauskas / 24 gegužės, 2022

Kauniečiai suneša penktadalį Pauliaus Motiejūno klubo biudžeto – 2 mln. eurų. Situacija keista, nes, nors Kaunas prisideda prie „Žalgirio“ veiklos finansiškai, miestas neturi jokio balso priimant sprendimus. Visgi galbūt atėjo laikas ne tik tyliai „remti“, bet ir pareikalauti klubo vadovo atsakomybės už „istorinius“ šio sezono pasiekimus. Juolab, kad ne tik sirgaliams ir miestui reikia „Žalgirio“, bet ir, ką gerai žino pinigėlį skaičiuoti mokantis Motiejūnas, „Žalgiriui“ reikia finansų ir areną užpildančių sirgalių. Juk be jų komanda yra tik brangiai apmokamų sportininkų rinkinys.

Karlas Marxas ir Gegužės 3-osios Lenkijos-Lietuvos Konstitucija
Istorija/Lietuvoje

Karlas Marxas ir Gegužės 3-osios Lenkijos-Lietuvos Konstitucija

By Karolis Dambrauskas / 3 gegužės, 2022

Pažanga ir valstybės modernizacija, atsispyrimas užsienio įtakai ir siekis išsaugoti nepriklausomybę yra tikrai svarbu, kalbant apie Lenkijoje-Lietuvoje priimtą Gegužės 3-osios Konstituciją. Tačiau ši Apšvietos principais grįsta Konstitucija pirmiausia reikšminga kaip tradicinę luominę santvarką griovęs ir individualią laisvę eiliniams visuomenės nariams nešęs projektas. Sėkmingas Konstitucijos projekto įgyvendinimas būtų leidęs perlaužti stuburą savo galių ir laisvių atsisakyti nelinkusiems konservatyviems, antireformatoriškai ir promaskvėniškai nusiteikusiems stambiesiems Respublikos žemvaldžiams.

Kiek dirbti ir kiek ilsėtis? Darbo teisė Lietuvoje (I)
Lietuvoje/Organizavimuisi

Kiek dirbti ir kiek ilsėtis? Darbo teisė Lietuvoje (I)

By Emilija Švobaitė / 29 balandžio, 2022

Teisę galima mokytis, studijuoti, teisininkai gali ją išmanyti ir naudotis ginant savo klientų interesus, bet tai, kad teisę galima kurti patiems, nejučia užsimiršta. Minint Gegužės 1-ąją norisi pažadinti kiekvieno mūsų teisinę vaizduotę, paskatinti žvelgti į teisę ne kaip į kažkieno mums primestus įsakymus, o pirmiausia, kaip į visų mūsų bendrą susitarimą, kokiomis nuostatomis vadovaujantis geriausiai sekasi drauge gyventi ir, žinoma, dirbti. Nepalikime teisėkūros ekspertams. Čia tas pats, kas profesionaliam batsiuviui patikėti pagaminti jums batus, jam nežinant jūsų dydžio. Taip gimstantys įstatymai šiandien mums išties trina pūsles.

Asmeninis kvietimas į Gegužės 1-ąją, arba Kodėl Jūsų neparodys šventiniame filme apie socializmo laidotuves
Istorija/Komentarai/Lietuvoje

Asmeninis kvietimas į Gegužės 1-ąją, arba Kodėl Jūsų neparodys šventiniame filme apie socializmo laidotuves

By Karolis Dambrauskas / 10 balandžio, 2022

Kasmet televizijos vis sukuria kokį nors dokumentinį vaizdo pasakojimą apie savanorius, politikus, inteligentus, užsienio žurnalistus ar politinius veikėjus, kurie „tuo kritiniu šaliai momentu“ veikė ką nors patriotiško ar kaip nors gelbėjo Lietuvai jos kelyje į laisvę. Šiuose pasakojimuose net ir Sausio 13-ąją žuvę ar sužeisti Vilniaus televizijos bokšto gynėjai yra pirmiausia patriotai, žuvę už Lietuvą. O kas jie buvo, kur dirbo, apie ką dar, be nepriklausomos Lietuvos, svajojo – neaišku. Tačiau klausimą būtų galima pastatyti ir dar aštriau – kasmet susukama kokia nors laida apie Sausio 13-osios įvykius. O kur laida apie 1992 m. sausio 13-ąją? Ką laisvės sąlygomis veikė žmonės po metų, po dešimties? Vis kalbame apie tai, kaip mus formavo sovietmetis, tačiau nepriklausomoje Lietuvoje gyvenam jau 30 metų. Kaip mus formavo šis laikotarpis? 

Pabėgėliai ir „pabėgėliai“, arba Vieniems – užuojauta, kitiems – naktys miške
Lietuvoje/Migracija/Politika

Pabėgėliai ir „pabėgėliai“, arba Vieniems – užuojauta, kitiems – naktys miške

By Robertas Krisikaitis / 30 kovo, 2022

Vienas kertinių argumentų, kuriuo pernai mėtėsi valdžia, buvo tai, jog Lietuva nepajėgi priimti tiek migrantų, kiek jų pateko į mūsų šalį per Baltarusiją. Tiesa, jų pateko vos apie 4000, o dabar mūsų valdžios institucijos laisvai svaidosi gerokai didesniais skaičiais – esą turime būti pasiruošę priimti ir virš 20 000 ukrainiečių karo pabėgėlių. Visos kalbos apie visišką valstybės „negalėjimą“ migrantų krizės akivaizdoje dabar atrodo kaip piktas pokštas. Atrodo, kai reikia, valstybė gali. Klausimas, kodėl pernai „nereikėjo“?