Eulogija Davidui Graeberiui
Rugsėjo 2-ąją, būdamas vos 59-erių, dėl kol kas neatskleistų priežasčių mirė antropologas, žymus antikapitalistas, knygų apie skolą, darbą, biurokratiją, pasipriešinimą ir revoliucijas autorius Davidas Graeberis.
Rugsėjo 2-ąją, būdamas vos 59-erių, dėl kol kas neatskleistų priežasčių mirė antropologas, žymus antikapitalistas, knygų apie skolą, darbą, biurokratiją, pasipriešinimą ir revoliucijas autorius Davidas Graeberis.
Liepos 14-ąją, praėjus dviem dienoms po Andrzejaus Dudos pergalės Lenkijos prezidento rinkimuose, premjerui Sauliui Skverneliui jis įteikė Didįjį Lenkijos Respublikos Garbės Ordino Kryžių – vieną iš aukščiausių Lenkijos apdovanojimų užsienio piliečiams. Tai įvyko per 610-ąsias Žalgirio mūšio metines. Šia proga, be ministro pirmininko, Lenkiją aplankė ir prezidentas Gitanas Nausėda bei keli ministrai. Lietuvos prezidentas vizito įspūdžiais pasidalino socialiniuose tinkluose: „Buvo ypač malonu pamatyti mano draugą Andrzejų Dudą,“ – rašė jis Instagrame
Jei Lukašenka bus nuverstas ir prasidės privatizacijos procesas, kurio metu labai tikėtina, kad gamyklos bus „optimizuotos“ arba net uždarytos, siekiant mažinti išlaidas ir didinti pelną – ar darbuotojai po 20 metų su nostalgija žiūrės į Lukašenkos valdymo metus?
Nepaisant šio vienaip ar kitaip reikšmingo socialinio judesio, daugiau susirūpinimo kelia ne prieš ką protestuojama, o už ką būtent – kokia Baltarusija įsivaizduojama nukabinus Lukašenkos portretą?
Maži mokytojų ir medikų atlyginimai ar faktas, kad „pusė Lietuvos“ iš tikrųjų už 500 dirba, niekaip neištaiso situacijos, kurioje, pranešę prieš 23 minutes, darbdaviai tau gali aštuntadaliu sumažinti algą. Kurjerių organizavimasis neužkerta kelio kitoms profesijoms kovoti už geresnes sąlygas. Veikiau atvirkščiai – šis streikas yra įkvėptas tų pačių mokytojų bei medikų pavyzdžių ir savo ruožtu gali įkvėpti kitus.
Ar žinote, kiek uždirba dėstytojas už vieną paskaitą? Iš ko gyvena vasaros metu? Ir kodėl kartais turi lankytis darbo biržoje?
Per karantino laikotarpį prekybos centrų skelbta „padėkų ceremonija darbuotojams“ šiandien jau beveik išnyko iš reklaminių stendų. Prekybos centrai bene vieninteliai karantino metu ne tik išsaugojo, bet ir padidino pajamas, o labiausiai išaugo prekių pristatymo paslaugas teikiančių bendrovių apyvartos. Šios bendrovės per vieną savaitę įdarbino tūkstančius dažniausiai ką tik darbus praradusių ar į prastovas išsiųstų naujų žmonių, kuriuos taip pat lengvai ir atleido, pajutusios pirmuosius apyvartos kritimus.
Jei jums rūpi plėšikavimas, dėmesį kreipkite į kariuomenę, policiją, farmacijos kompanijas, privataus kapitalo šulus, stambiuosius nuomotojus, nekilnojamojo turto spekuliantus ir milijardierius. Reikalaukite, kad pasaulis, kuris kažkada buvo atimtas iš didžiosios daugumos, dabar jai būtų grąžintas.
„Man pikta, kad universitetai neparodo nė krislo dėmesio savo bendruomenėms, nors puikiai žino, kaip atrodo bendrabučiai, kiek „Erasmus“ studentų užstrigo Lietuvoje, bei kad toli gražu ne kiekvieni namai Lietuvoje saugūs. Universitetas turėtų puikiai žinoti, kad studentų šeimos nariai dirba iš tų pačių namų; arba gal kai kurie netgi per pandemiją neteko darbo.“
Kas, po velnių, nutiko? Trumpai tariant, vyriausybės, gelbėjančios ne tik bankus, bet ir vartotojus bei skolininkus, tikrai nereiškia, kad jos staiga sušvelnėjo, greičiau tai – gerokai didesnės krizės ženklas. Ši krizė labai skiriasi nuo paskutinės ir tikėtina, kad ateinančiais metais ji pakeis tiek politiką, tiek ekonomiką visame pasaulyje.