fbpx

Diana Romanskaitė

Psichiatrija – tarp gydymo ir kontrolės
Psichikos sveikata/Redakcija rekomenduoja/Teorija

Psichiatrija – tarp gydymo ir kontrolės

By Diana Romanskaitė / 5 rugpjūčio, 2020

Trumpai apžvelgus psichiatrijos istoriją pastebima, kad ši medicinos sritis nuolat pasitarnaudavo valdančių nedemokratiškų politinių jėgų užmojų įgyvendinimui ir moksliniam neapykantos kitokiam pagrindimui. Pradedant nuo modernistinių idėjų apie rasinius ar tautinius žmonių skirtumus, neva lemiančius skirtingus protinius ir dvasinius žmonių pajėgumus, baigiant talkininkavimu koncentracijos stovyklose žudant nenaudingus žmones ir politinių oponentų nutildymu Sovietų Sąjungoje bei jai prijaučiančiose totalitarinės santvarkos valstybėse.

Jei norime kalbėti apie psichikos sveikatą – mums reikia kasti giliau
Kultūra/Politika/Redakcija rekomenduoja/Teorija

Jei norime kalbėti apie psichikos sveikatą – mums reikia kasti giliau

By Alyse Ruriani, Ieva Jokužytė, Benediktas Gelūnas / 31 liepos, 2020

Mūsų kūnai ir protai yra ne tik vieta, kur esame labiausiai už save atsakingi, bet ir vieta, kur tiesiogiai patiriame sistemines problemas. Jos mus, kaip žmones, jungia ne ką mažiau nei kolektyviniai džiaugsmai. Apie psichikos sveikatą kalbėti būtina, bet jei norime apie ją kalbėti, turime prasikasti pro diagnostinį paviršių ir varginantį optimistinį individualizmą.

300 eurų per mėnesį už pilną etatą, arba Kodėl streikuoja „Bolt Food“ kurjeriai?
Aktualu/Darbo istorijos/Interviu/Lietuvoje

300 eurų per mėnesį už pilną etatą, arba Kodėl streikuoja „Bolt Food“ kurjeriai?

By gyvenimasperbrangus / 24 liepos, 2020

Maži mokytojų ir medikų atlyginimai ar faktas, kad „pusė Lietuvos“ iš tikrųjų už 500 dirba, niekaip neištaiso situacijos, kurioje, pranešę prieš 23 minutes, darbdaviai tau gali aštuntadaliu sumažinti algą. Kurjerių organizavimasis neužkerta kelio kitoms profesijoms kovoti už geresnes sąlygas. Veikiau atvirkščiai – šis streikas yra įkvėptas tų pačių mokytojų bei medikų pavyzdžių ir savo ruožtu gali įkvėpti kitus.

52 metai po pabaigos
Politika/Redakcija rekomenduoja/Teorija

52 metai po pabaigos

By Tadas Zaronskis / 14 liepos, 2020

Savo ruožtu kapitalistinė ideologija visais laikais galėjo sau leisti tam tikrą politinį liberalumą tol, kol nekvestionuojamas pagrindinis jos elementas: kad kolektyviniu žmonių darbu sukurtas turtas turi virsti privačiu, atitekti vienam asmeniui, o ne sugrįžti atgal į bendruomenę, kuri jį sukūrė.

„Kai krauni varguoliams, turi daugiau lankstytis.“ Darbas „Barboroje” per pandemiją
Aktualu/Darbo istorijos/Interviu/Klausymui/Lietuvoje

„Kai krauni varguoliams, turi daugiau lankstytis.“ Darbas „Barboroje” per pandemiją

By gyvenimasperbrangus / 9 liepos, 2020

Per karantino laikotarpį prekybos centrų skelbta „padėkų ceremonija darbuotojams“ šiandien jau beveik išnyko iš reklaminių stendų. Prekybos centrai bene vieninteliai karantino metu ne tik išsaugojo, bet ir padidino pajamas, o labiausiai išaugo prekių pristatymo paslaugas teikiančių bendrovių apyvartos. Šios bendrovės per vieną savaitę įdarbino tūkstančius dažniausiai ką tik darbus praradusių ar į prastovas išsiųstų naujų žmonių, kuriuos taip pat lengvai ir atleido, pajutusios pirmuosius apyvartos kritimus.

Kreivumo poetika: sintetinė lytis ir naujoji biopolitika
Feminizmas ir LGBT+/Redakcija rekomenduoja/Teorija

Kreivumo poetika: sintetinė lytis ir naujoji biopolitika

By Gina Dau / 6 liepos, 2020

Biopolitinė galia ne tik formuoja mūsų kūnus nuo pat gimimo (o tiesą sakant, dar prieš gimimą), ji yra absorbuojama mūsų kūnų, ji tampa mūsų kūnais. Nebeįmanoma atskirti mūsų troškimų, jausmų, aistrų, fiziologinių procesų nuo juos lemiančio galios režimo. Todėl nei tapatybė, nei kūnas, nei konfliktas tarp jų, nei jų darna nėra nei įgimta, nei pasirinkta.

VU dėstytojas: nuotolinės studijos gilina nelygybę tarp studentų ir tarp dėstytojų
Aktualu/Lietuvoje

VU dėstytojas: nuotolinės studijos gilina nelygybę tarp studentų ir tarp dėstytojų

By Vuk Vukotić / 20 gegužės, 2020

„Man pikta, kad universitetai neparodo nė krislo dėmesio savo bendruomenėms, nors puikiai žino, kaip atrodo bendrabučiai, kiek „Erasmus“ studentų užstrigo Lietuvoje, bei kad toli gražu ne kiekvieni namai Lietuvoje saugūs. Universitetas turėtų puikiai žinoti, kad studentų šeimos nariai dirba iš tų pačių namų; arba gal kai kurie netgi per pandemiją neteko darbo.“