Maži mokytojų ir medikų atlyginimai ar faktas, kad „pusė Lietuvos“ iš tikrųjų už 500 dirba, niekaip neištaiso situacijos, kurioje, pranešę prieš 23 minutes, darbdaviai tau gali aštuntadaliu sumažinti algą. Kurjerių organizavimasis neužkerta kelio kitoms profesijoms kovoti už geresnes sąlygas. Veikiau atvirkščiai – šis streikas yra įkvėptas tų pačių mokytojų bei medikų pavyzdžių ir savo ruožtu gali įkvėpti kitus.
Ar žinote, kiek uždirba dėstytojas už vieną paskaitą? Iš ko gyvena vasaros metu? Ir kodėl kartais turi lankytis darbo biržoje?
Per karantino laikotarpį prekybos centrų skelbta „padėkų ceremonija darbuotojams“ šiandien jau beveik išnyko iš reklaminių stendų. Prekybos centrai bene vieninteliai karantino metu ne tik išsaugojo, bet ir padidino pajamas, o labiausiai išaugo prekių pristatymo paslaugas teikiančių bendrovių apyvartos. Šios bendrovės per vieną savaitę įdarbino tūkstančius dažniausiai ką tik darbus praradusių ar į prastovas išsiųstų naujų žmonių, kuriuos taip pat lengvai ir atleido, pajutusios pirmuosius apyvartos kritimus.
Jei jums rūpi plėšikavimas, dėmesį kreipkite į kariuomenę, policiją, farmacijos kompanijas, privataus kapitalo šulus, stambiuosius nuomotojus, nekilnojamojo turto spekuliantus ir milijardierius. Reikalaukite, kad pasaulis, kuris kažkada buvo atimtas iš didžiosios daugumos, dabar jai būtų grąžintas.
„Man pikta, kad universitetai neparodo nė krislo dėmesio savo bendruomenėms, nors puikiai žino, kaip atrodo bendrabučiai, kiek „Erasmus“ studentų užstrigo Lietuvoje, bei kad toli gražu ne kiekvieni namai Lietuvoje saugūs. Universitetas turėtų puikiai žinoti, kad studentų šeimos nariai dirba iš tų pačių namų; arba gal kai kurie netgi per pandemiją neteko darbo.“
Kas, po velnių, nutiko? Trumpai tariant, vyriausybės, gelbėjančios ne tik bankus, bet ir vartotojus bei skolininkus, tikrai nereiškia, kad jos staiga sušvelnėjo, greičiau tai – gerokai didesnės krizės ženklas. Ši krizė labai skiriasi nuo paskutinės ir tikėtina, kad ateinančiais metais ji pakeis tiek politiką, tiek ekonomiką visame pasaulyje.
„Ko iš tikrųjų negalime sau leisti, tai ne išplėstų teisių ir garantijų žmonėms, o tokios prabangos ir privilegijų, kuriomis mėgaujasi keletas išrinktųjų.“ Ekonominė krizė privers pergalvoti, kieno poreikius turi tenkinti ekonomika, dėl to reikalaukime atlyginimų kėlimo bei darbo dienos sutrumpinimo iki 6 valandų
Šiuo metu vykstanti koronaviruso pandemija atskleidė, kad mūsų ekonominė sistema nesugeba pasirūpinti pažeidžiamiausių visuomenės narių gerove ir sveikata. Vietoj to, kad būtų siekiama didesnio stabilumo ir apsaugos visiems, raginama dar labiau orientuotis į verslą, saugoti pelną ir naikinti darbuotojus saugančius įstatymus.
Didžiausia krizė, kurią išryškina virusas, yra klasinė nelygybė. Turtingieji gali lengvai gauti privačias sveikatos paslaugas, save ilgam laikui izoliuoti ir gyventi iš santaupų, užsisakinėti įvairiausias priežiūros, pagalbos ir patogumų paslaugas. Tuo tarpu iš atlyginimų gyvenantiems dirbantiems žmonėms net trumpas pajamų nutrūkimas (kol kas porai savaičių) gali reikšti nesumokėtas paskolas ir mokesčius, neprieinamas paslaugas, maisto trūkumą ir visa tai lydintį psichologinį stresą ir ligas.
Kodėl 2020-aisiais vis dar žiūrime į gamtines dujas kaip į „pereinamąjį kurą“ – tarpinį variantą pereinant nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančios energijos? Kodėl nepabandžius investuoti į ilgalaikius problemos sprendimo būdus, kurie būtų prieinami gyventojams ir nežalotų mūsų planetos?
