Teisinis nihilizmas: kaip pasiprašyti prieglobsčio Lietuvoje?

Pirma stadija – pradėta vykdyti išstūmimų politika

Kaip jau tapo įprasta, kalbant apie prieglobsčio prašytojų situaciją Lietuvoje, atspirties taškas yra 2021 m. vasara. Taip ir dabar, pradėkime nuo 2021-ųjų, kada Lietuvos prieglobsčio sistema buvo sudraskyta į skutelius ir nerangiai iš naujo suklijuota pagal Agnės Bilotaitės ir Lauryno Kasčiūno vaizduotę.

Tik prasidėjus pirmiesiems gausesniems į Lietuvą atvykstančių prieglobsčio prašytojų srautams, liepos 2 d. buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Į Lietuvą atvykus maždaug 4 tūkstančiams prieglobsčio prašytis norinčių užsieniečių, nuspręsta užkardyti jų šansus patekti į šalį, įvedant išstūmimų (dar vadinamą „apgręžimų“) politiką. Ji pradėta vykdyti 2021 m. rugpjūčio 3 d., vidaus reikalų ministrės įsakymu – visi per „žalią“ sieną į Lietuvą atėję užsieniečiai išstumti atgal į Baltarusiją. Išimtys iš esmės taikytos tik Baltarusijos ir Rusijos piliečiams.

Praėjus šešioms dienoms nuo išstūminėjimų pradžios, pakeistas ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymas (UTPĮ). Iki tol UTPĮ buvo įtvirtinta, kad užsieniečiai prieglobsčio pasiprašyti gali pasienio kontrolės punktuose (PKP) arba Lietuvos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas. 2021 m. rugpjūčio 10 d. UTPĮ papildytas straipsnio dalimi. Joje išdėstyta, kad, paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį, ekstremaliąją situaciją arba ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prašymą suteikti prieglobstį, esant prie išorinės Lietuvos sienos, galima pateikti tik PKP arba tranzito zonose, o pasienio ruože – nebe.

Kadangi nuo 2021 m. liepos gyvename nuolatinėje ekstremaliojoje situacijoje, toks UTPĮ straipsnio papildymas praktikoje reiškė ir tebereiškia, kad Baltarusijoje esantis ir prieglobsčio pasiprašyti norintis užsienietis turi atvykti į vieną iš šešių Lietuvos pasienyje veikusių PKP.

Gal viskas ir neskamba taip blogai? Jei jau ar šiaip, ar taip esi Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, kodėl nuo išstūmimo vietos negali nueiti kelias dešimtis kilometrų ir dėl prieglobsčio pasikreipti PKP? Na taip, atmetus atvejus, kada pasienyje atsiduria žmonės su judėjimo negalia ar tėvai su mažais vaikais, toks variantas teoriškai įmanomas.

O praktiškai Baltarusijos-Lietuvos pasienį aktyviai saugo pasienio pareigūnai, laisvai vaikštinėti ten negalima. Baltarusijos pareigūnai nuolat kontroliavo užsieniečių judėjimą pasieniu. Pareigūnai dažnai liepdavo sieną kirsti vienoje, o ne kitoje vietoje, dažnai nusilpusiems arba viltį praradusiems žmonėms netgi neleisdavo išvykti iš pasienio zonos atgal į Baltarusiją. Pasitaikė atvejų, kai Baltarusijos pareigūnams nepaklususius žmones jie tiesiog sumušė. Iš Lietuvos į Baltarusiją išstumti užsieniečiai neretai būdavo įkalinti vadinamojoje „niekieno zonoje“ tarp Baltarusijos ir Lietuvos pusėse patruliuojančių pareigūnų.

Ironiškiausia tai, kad Lietuvos valdžios atstovai šių įvykių neneigia. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) komunikacijos atstovai patys viešina identišką informaciją, o po to didžiuojasi, kad atgal į Baltarusijos pareigūnų rankas išstūmė užsieniečius, kuriuos baltarusiai prieš tai apvogė ir suspardė.

Antra stadija – išstūmimų įteisinimas įstatyme

Jei 2021 m. išstūmimai pradėti vykdyti tik Bilotaitės  įsakymu, tai 2023 m. išstūmimai buvo įtvirtinti Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme. Be abejo, įstatyme nebuvo įrašyta, kad nuo šiol visada ir visi nereguliariu būdu sieną kirtę užsieniečiai bus išstumiami atgal į Baltarusiją. Baikit, tikrai ne. Gi VRMui ir Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komitetui vadovauja žmonės, o ne kokie gyvuliai, viskas buvo pasverta ir apskaičiuota.

Įstatyme numatyta, kad išstūmimai taip pat gali būti vykdomi tik ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu. Pažymėtina, kad šiai ekstremaliajai situacijai paskelbti nereikalingas net Seimo balsavimas, ją skelbia tiesiog Vyriausybė.

Tikriausiai šiuo metu svarstote, ar Lietuvoje ši ekstremalioji situacija dar vis paskelbta? Tai žinoma, ji tapo natūralia Lietuvos būsena.

Be šios išlygos, kad išstūmimai vykdomi ekstremaliosios situacijos metu, įstatyme numatytos ir kitos VRM humaniškumą pabrėžiančios nuostatos. Prieš išstumiant į Baltarusiją kiekvienam užsieniečiui turi būti atliekamas individualus jo situacijos vertinimas. Vertintini tokie veiksniai kaip 1) ar užsienietis pasitraukė iš Vyriausybės sprendime nurodyto karinio konflikto; 2) ar užsienietis bėga nuo persekiojimo, kaip jis apibrėžtas Konvencijoje dėl pabėgėlio statuso; 3) ar užsienietis siekia patekti į Lietuvą humanitariniais tikslais.

Iš pirmo žvilgsnio įstatyme įtvirtintos išimtys atrodo neblogai, teoriškai, lyginant su 2021 m. rugpjūčiu, situacija pagerėjo, nes išstumiami nebe visi iš eilės, o tik dalis užsieniečių. Bet yra keli „bet“.

Pirmasis „bet“. Bet Vyriausybė taip ir neparengė ginkluotų karinių konfliktų sąrašo, pagal kurį būtų galima spręsti, kurių valstybių piliečius įsileisti į Lietuvą. Praėjus savaitei po to, kai Seimas nubalsavo už įstatymo pataisą, Bilotaitė paskelbė, kad karinių konfliktų sąrašas nebus skelbiamas, nes tai galėtų paskatinti būtent tų valstybių piliečius tuntais patraukti į svajonių šalį Lietuvą. Iki šiol pasienyje išstūminėjami Sirijos, Jemeno ir kitų į sąrašą pakliūti galėjusių valstybių piliečiai. Individualus vertinimas šiuo aspektu nėra vykdomas.

Antrasis „bet“. Bet registravus prieglobsčio prašymą, už kiekvieno užsieniečio situacijos vertinimą atsako Migracijos departamentas. Atlikęs ilgą ir nuodugnų tyrimą, kuris dažniausiai užtrunka ne kelias dienas, o kelias savaites, Migracijos departamentas priima sprendimą: suteikti prieglobstį ar ne.

Antroji įstatyme numatyta išimtis iš esmės reiškia, kad ant sienos, kažkur miške, reiktų išsiaiškinti, ar sieną nereguliariu būdu kirtęs užsienietis atitinka pabėgėlio apibrėžimą. Sprendimą reiktų priimti ne per kelias savaites, o per kelias minutes ar, geriausiu atveju, valandas.

Kas bus kompetentingas žaibiškai atlikti įspūdingos apimties tyrimą? Nežino niekas. Kas tuos tyrimus atlieka? Taip pat niekas nežino. Visgi, vienas dalykas yra žinomas. Nuo įstatymo pakeitimo datos (2023 m. gegužę) iki metų pabaigos šiuo pagrindu nebuvo registruotas nė vienas prieglobsčio prašymas. Individualus vertinimas šiuo aspektu nėra vykdomas.

Trečiasis „bet“. Remiantis viešai prieinamais VSAT duomenimis, 2023 m. Latvijoje dėl humanitarinių priežasčių į šalį įleisti 3 proc. sieną kirsti bandžiusių asmenų. Į Lietuvą humanitariniais tikslais buvo įleista mažiau nei dešimt užsieniečių, t. y.,  maždaug 0,3 proc.

Žmonės įsileisti tik tais atvejais, kai miške jie šalo taip ilgai, kad jų gyvybėms iškilo pavojus. Neįleidimas galėjo pasibaigti žmonių mirtimis. Tarp kitko, vienam iš keleto įsileistųjų bandymas patekti į ES mirtimi nesibaigė, bet baigėsi abiejų kojų amputacija. Individualus vertinimas šiuo aspektu vykdomas tik kritiniais atvejais.

Na o jei šio išstūmimus įteisinančio įstatymo 2023 m. dar nebuvo gana, tais pat metais dar buvo uždaryti ir du pasienio su Baltarusija PKP.

Trečia stadija – PKP naikinimas

Taigi, 2023 m. uždaryti du PKP. 2024 m. kovo 1 d. uždaryti dar du. Pasienyje su Baltarusija lieka funkcionuoti du PKP. Du du du. Lietuvos Vyriausybės sprendimams aš irgi rašau du.

Karščiausia pasienio naujiena – nuo kovo 1 d. uždaryti Lavoriškių ir Raigardo PKP, per likusius Medininkų ir Šalčininkų PKP nebus praleidžiami pėstieji ir dviratininkai. Kodėl? Na, nes mums svarbus nacionalinis saugumas ir kontrabanda, reikia mažinti per Lietuvą vykstančių rusiškų sunkvežimių srautus ir Baltarusijos piliečių judėjimą, nes… ar jau minėjau nacionalinį saugumą?

Ko pasigedau visose diskusijose dėl PKP uždarymo – kaip PKP uždarymas ir pėsčiųjų bei dviračių judėjimo draudimas įtakos užsieniečų galimybes pasiprašyti prieglobsčio? Juk vienintelis būdas pasiprašyti prieglobsčio Lietuvos pasienyje su Baltarusija yra atvykti į PKP! Juk prieglobsčio prašytis norintys užsieniečiai į Lietuvą neatvyksta savo automobiliais! Juk dabar šiaurinėje Lietuvos dalyje nereguliariu būdu sieną kirtęs, išstumtas ir nurodymą eiti iki artimiausio PKP gavęs užsienietis turės nueiti beveik 200 kilometrų!

Nenustebčiau, jei VRM ir NSGK greitu metu išplatintų informacinį pranešimą, kad visi Baltarusijoje esantys ir prieglobsčio Lietuvoje pasiprašyti norintys užsieniečiai tinkamai pasirengtų sienos kirtimui. Daugmaž tokį: „Prieš vykdami į Lietuvą išsilaikykite vairavimo egzaminus ir nusipirkite automobilį. Arba, jei planuojate bandyti laimę ir sieną kirsti nereguliariu būdu, a) būkite pasiruošę išstūmimui ir gebėkite nubėgti virš 100 kilometrų, kol jūsų nepagavo Baltarusijos pareigūnas; b) atvykę į PKP, automobiliu vykstantiems asmenims pasiūlykite kyšį, kad šie sutiktų pavežti jus iki Lietuvos.

Juokas juokais, bet paskutinis Vyriausybės sprendimas galutinai padėjo tašką prieigai prie prieglobsčio procedūros Lietuvoje. Šį kovą galimybė pasiprašyti prieglobsčio Lietuvoje Baltarusijoje esantiems užsieniečiams užsidarė galutinai ir yra prieinama beveik tik teoriškai.

Nuosekliai peržiūrėjusi visus nuo 2021 m. vasaros vykdytus Lietuvos Vyriausybės veiksmus, drįstu daryti išvadą, kad Lietuvos įstatymai nėra sukurti tam, kad jų būtų laikomasi. Jie sukurti tam, kad būtų nuolatos keičiami taip, kad bet kokie Vyriausybės veiksmai galėtų būti pateisinami ir bent teoriškai teisėti. Kaip jau galėjote atspėti, rimto atsakymo į straipsnio antraštėje iškeltą klausimą neturiu: efektyvaus būdo pasiprašyti prieglobsčio Lietuvoje nėra.

Patiko straipsnis? Duok pinigų jo autorei čia:

Viršelio nuotraukoje – prie sienos stovyklaujantys Lenkijos pasieniečiai 2021 m. rudenį.